Kodėl mano paveikslai atrodo liūdni?

Ne kartą teko girdėti, kad mano paveikslai liūdni, niūrūs. Nemanau, kad esu liūdnesnė ir nelaimingesnė už kitus menininkus ar žmones apskritai. O ir neturiu tikslo liūdinti kitus. Šalti atspalviai man visada patiko labiau nei šilti. Todėl būdavo sunku tapyti pagal užsakymus, nes visi užsakovai kaip susitarę norėdavo šiltų, žemiškų atspalvių, tinkančių prie interjero dizainerės parinktos sofos ar kilimo.

Visada buvau itin jautri asmenybė, mano nuotaika keičiasi kelis kartus per dieną, nuo labai pakilios iki ašarų dėl kokios nereikšmingos smulkmenos. Kol nutapau paveikslą, mano nuotaika, mintys pasikeičia keliasdešimt kartų, tad Jūs gaunate visą mano jausmų paketą...džiugias ir liūdnas emocijas. Bet tik nuo Jūsų priklauso, kurias iš jų įžvelgsite. Tvirtai tikiu, kad tai, ką pastebime paveiksluose, atskleidžia mus, kokie esame. Jei matote liūdesį, gal šiandien Jums nebuvo geriausia diena, o galbūt bėgate nuo savo emocijų ir bijote to liūdesio. Nėra netinkamų emocijų, yra tik asmeninis požiūris ir kaip mes su tomis emocijomis susigyvename.

Gal mano kūryba būtų linksmesnė, jei mano paveikslus įsigytų daugiau žmonių? Gal tuomet atsirastų stipresnė motyvacija kurti ne tik dėl savęs, bet ir dėl kolekcionierių, kurie juos įsigys..? Bet argi ne viena iš meno paskirčių yra tai, kad ji sukeltų emociją, būtų tarsi terapija? Kad pasijustume geriau ne tik žiūrėdami į meno kūrinį, bet ir jį kurdami, nusiramintume ir išlietume susikaupusias emocijas?

Dažnai gyvenime susitelkiame į niūrius dalykus, nesėkmes, problemas, o menas tarsi padeda nuo to atitrūkti. Tačiau kūryba gali padėti ne tik patirti teigiamas emocijas, bet ir išgyventi blogąsias. Jis primena apie tai, jog skausmas taip pat yra sudėtinė gyvenimo dalis. Juk laimė tik trumpa momentinė būsena. Galiausiai vistiek save pagauname tokioje situacijoje, kai mums kažko trūksta, kažkas nesigavo, neįvyko taip, kaip planavome. Vėl pasirodėme ne tokie protingi ir gražūs kaip įsivaizdavome. Meno kūriniuose dažnai ieškome to, ko mums trūksta, nes norime atgauti vidinę pusiausvyrą.

Kodėl kai kuriuos žmones traukia minimalistinė architektūra, o kitus – barokas? Kodėl kai kuriems patinka tuščios betono sienos, o kitiems – spalvos ir margi raštai? Mūsų skoniai gali priklausyti nuo to, kokios emocijos yra nuo mūsų pasislėpusios ir reikalauja atidesnio žvilgsnio. Kiekvienas meno kūrinys yra prisotintas tam tikros psichologinės energijos, paveikslas gali būti ramus, erzinantis, triukšmingas, kuklus, drąsus…

Dažnai ieškome kūrinių, kurie kompensuotų mūsų vidinius nesklandumus ir padėtų susigrąžinti ramybę ir darną su savimi. Meno kūrinį vadiname gražiu tuomet, kai jis mums parodo tai ko negalime, ko neturime, o kitą vadiname baisiu todėl, kad jis verčia mus jausti tai, ko baiminamės. Atsipalaiduokite ir išdrįskite pasižiūrėti baimei į akis, paanalizuokite savo emocijas žvelgdami į paveikslus, galbūt atrasite kažką naujo ir geriau pažinsite save.

Ar būna, kad meno kūrinys Jus liūdina? Tokias emocijas siejate su savo ar menininko asmenine patirtimi?